Stresas NR1

Termino „stresas” kilmė ir apibrėžimas vertinama nevienareikšmiškai iki šiandien yra pagrįsti ne vieno mokslininko atradimų rezultatais.

Pasak S. Freudo teorija susijusi su natūraliu sekso poreikio pasotinimu. Vyksta įtampos sumažėjimas ir organizmas grįžta į normalią savo būseną. Taigi Freudo teorija yra vadinama įtampos mažinimo teorija.

XXa. 1932 m. fiziologas W. Cannon’as įrodė, kad reakcija į stresą yra sistemos, apimančios psichiką ir kūną, dalis. Įvairūs stresoriai (didelis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įvykiai – tiek teigiami, tiek neigiami) skatina antinkščius išskirti streso hormonus epinefriną ir norepinefriną – taip organizmas paruošiamas “kovoti arba sprukti (bėgti)”.

Kai vidinės, išorinės priežastys pasiekia aukščiausią tašką – sutrikgoma fiziologinių, psichologinių funkcijų veikla. Organizmas pasiruošia reaguoti – gintis arba trauktis.

Antinkščių hormonai stimuliuoja širdies, kraujagyslių veiklą, sutrikdo virškinimo procesą.

Kita grupė streso tyrinėtojų, kurių pagrindiniai atstovai T. H. Holmes ir R. H. Rahe, atkreipė dėmesį į streso sukėlėjus. Šie autoriai atliko gilesnę stresorių analizę. Anot šių autorių, visi aplinkoje esantys stimulai (stresoriai) paprastai grupuojami į tris grupes:

1.Traumuojantys įvykiai. Tai smurtas, seksualinis išnaudojimas, katastrofos ir pan.
2. Gyvenimo įvykiai, kuriuos pateikti sąrašu, pagal poveikio stiprumą.
3. Kasdieninio gyvenimo sunkumai.

Įvertinkite pastaruosius savo gyvenimo metus, sudedant nurodytų gyvenimo įvykių taškus. Įšrašykite taškus tik tų įvykių, kurie įvyko jūsų gyvenime pastaraisiais metais.

Sudėkite taškus. Jei surinkta taškų suma yra mažesnė nei 150, artėjama prie tikimybės 1 iš 3 atvejų susirgti sunkia liga.
Jei suma svyruoja tarp 150 ir 300 taškų – grėsmė susirgti padidėja iki 50 proc.
Daugiau kaip 300 taškų reiškia 80 – 90 proc. tikimybę, kad sveikata labai suprastės.

Tęsinys bus…