Pigmentinės dėmės ir odos senėjimas: ką svarbu žinoti.
Pigmentinės dėmės ir pirmieji senėjimo požymiai dažnai pasirodo netikėtai: vieną rytą veidrodyje pastebite ant skruosto dėmelę, kurios anksčiau nebuvo, o oda atrodo mažiau stangri nei prieš kelerius metus. Tai natūralūs procesai, tačiau jų greitį labai lemia mūsų kasdieniai įpročiai, ypač santykis su saule.
Šiame įraše paprastai paaiškinsiu, kas vyksta odoje bėgant metams, kodėl atsiranda dėmės ir kaip skirtingi saulės spinduliai veikia odą.
Kaip oda keičiasi su amžiumi?
Oda sensta ne vienu metu. Skirtingi jos sluoksniai keičiasi skirtingu metu ir skirtingu greičiu.
Amžius (apytiksliai) Kas vyksta odoje Ką pastebime
30–40 m. Plonėja ir lygėja jungtis tarp viršutinio odos sluoksnio (epidermio) ir gilesnio sluoksnio (dermos). Oda tampa jautresnė, lengviau praranda drėgmę.
Nuo 40 m. Lėtėja ląstelių atsinaujinimas. Oda ilgiau atsigauna po sudirginimų, atrodo blankesnė.
40–50 m. Pradeda irti kolageno ir elastino skaidulos. Mažėja stangrumas, ryškėja raukšlės.
Nuo 50 m. Mažėja fibroblastų, t. y. ląstelių, gaminančių kolageną, aktyvumas. Silpnėja riebalinių ir prakaito liaukų veikla. Oda plonėja, tampa mažiau elastinga ir sausesnė.
50–60 m. ir vėliau Mažėja smulkiųjų kraujagyslių, silpnėja jų sienelės. Oda atrodo blyškesnė, gali atsirasti patinimų, ji lėčiau atsigauna.
Čia svarbu paminėti, kad atliekamos procedūros kosmetologo kabinete turi būti ne agresyvesnės, o silpnesnės nuo 50 metų, nes odos galimybės gerokai silpnesnės, reikalingas ilgesnis atsistatymo laikotarpis.
Kas spartina odos senėjimą
Senėjimą lemia du veiksnių tipai.
Vidiniai veiksniai susiję su mūsų organizmu. Tai natūralūs procesai: su amžiumi mažiau stabili tampa genetinė ląstelių medžiaga, silpnėja mitochondrijų, t. y. ląstelių energijos gamyklų, veikla, organizme vyksta lėtinis mažo intensyvumo uždegimas.
Išoriniai veiksniai yra tie, kuriuos galime keisti:
saulės spinduliai (UVA, UVB, matoma šviesa ir infraraudonieji spinduliai),
rūkymas,
oro tarša,
miego trūkumas,
nevisavertė mityba,
netinkama odos priežiūra.
Manoma, kad iki 80 % matomų veido senėjimo požymių lemia būtent saulė. Toks senėjimas vadinamas fotosenėjimu.
Kas yra melaninas ir kodėl atsiranda dėmės
Odos, plaukų ir akių spalvą lemia melaninas, t. y. pigmentas, kurį gamina specialios ląstelės melanocitai. Melaninas yra natūralus odos „skėtis“: jis išsidėsto virš ląstelių branduolių ir saugo juos nuo saulės spindulių.
Yra du pagrindiniai melanino tipai:
Eumelaninas yra tamsiai rudas pigmentas, būdingas tamsesnių plaukų ir odos žmonėms. Jis gerai sugeria UV spindulius ir saugo odą nuo nudegimo.
Feomelaninas yra gelsvai rausvas pigmentas, būdingas rudaplaukiams ir strazdanotiems. Jis saugo silpniau, todėl šviesios odos žmonės lengviau nudega saulėje.
Pigmentinė dėmė atsiranda tada, kai tam tikroje vietoje melanino pasigaminama per daug arba jis pasiskirsto netolygiai. Dažniausiai dėmės atsiranda atvirose vietose: ant veido, dekoltė, rankų. Su amžiumi jų daugėja.
Kas skatina pigmentaciją
Saulė. Tai svarbiausias veiksnys. UV spinduliai skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Jie suaktyvina melanocitus, ir šie ima gaminti daugiau melanino.
Genetika. Pigmentacijai daro įtaką daugiau nei šimtas genų. Nuo jų priklauso, kaip mūsų oda reaguoja į saulę ir ar esame linkę į dėmes.
Hormonai ir vaistai. Moteriškieji hormonai, estrogenai ir progesteronas, gali skatinti melanino gamybą. Todėl dėmės dažnai atsiranda nėštumo metu arba vartojant hormoninę kontracepciją. Kai kurie vaistai didina odos jautrumą saulei.
Uždegimas. Po spuogų, sudirginimų ar traumų odoje gali likti tamsesnė žymė.
Dažniausios pigmentinės dėmės
Strazdanos (efelidai). Tai labai mažos, aiškių kraštų dėmelės, būdingos šviesios odos, šviesių ar rudų plaukų žmonėms. Jos paveldimos ir atsiranda ankstyvoje vaikystėje. Vasarą jos patamsėja ir jų padaugėja, žiemą jos išblunka.
Saulės lentigo (senatvinės dėmės). Tai įvairaus intensyvumo rudos dėmės netaisyklingais kraštais. Jos būna pavienės arba grupėmis ant rankų, veido, nugaros, pečių, plikstančių žmonių galvos odoje. Jos susijusios su ilgamete saulės įtaka. Nors vadinamos senatvinėmis, šiandien jos atsiranda vis anksčiau.
Melasma. Tai rusvos, neryškių kraštų dėmės ant skruostų, kaktos, nosies, virš viršutinės lūpos ar ant smakro. Jos dažniau pasitaiko moterims. Melasmą skatina saulė, hormonų pokyčiai (nėštumas, kontracepcija) ir kai kurie vaistai. Tai viena sudėtingiausių pigmentacijos formų, todėl jai ypač svarbi nuosekli priežiūra ir kasdienė apsauga nuo saulės. Specialistas gali įvertinti dėmės gylį specialia Wood lempa.
Použdegiminė hiperpigmentacija (PIH). Tai tamsesnė žymė, likusi po odos uždegimo, pavyzdžiui, po spuogų, sudirginimų, įbrėžimų ar nudegimų. Ji gali atsirasti ir po agresyvesnių procedūrų, jei po jų oda netinkamai prižiūrima ir saugoma nuo saulės. PIH dažniau pasitaiko tamsesnio gymio žmonėms.
Saulės spinduliai: ką reikia žinoti
Saulės šviesa susideda iš kelių rūšių spindulių. Kuo ilgesnė spindulio banga, tuo giliau jis prasiskverbia į odą, ir kiekvienas spindulių tipas veikia odą skirtingai.
UVB spinduliai (280–315 nm)
Juos daugiausia sugeria viršutinis odos sluoksnis.
Intensyviausi jie būna pavasarį ir vasarą, vidurdienį.
Sukelia paraudimą ir saulės nudegimą.
Skatina melanino gamybą, todėl sukelia vėlyvąjį įdegį.
Pažeidžia ląsteles ir didina odos vėžio riziką.
Kartu būtini vitamino D gamybai.
UVA spinduliai (315–400 nm)
Sudaro didžiąją dalį žemę pasiekiančių UV spindulių.
Ozono sluoksnis jų nesulaiko, jie prasiskverbia pro stiklą ir debesis.
Prasiskverbia giliai į dermą ir ardo kolageno ir elastino skaidulas.
Sukelia greitą įdegį: patamsina jau esantį melaniną.
Pagrindinė fotosenėjimo priežastis: blankumas, raukšlės, pigmentacija.
Taip pat didina odos vėžio riziką.
Matoma šviesa (400–780 nm)
Veikia mus visus metus ir visą dieną.
Mėlyna šviesa gali skatinti pigmentaciją, ypač tamsesnio gymio žmonėms ir tiems, kurie linkę į melasmą.
Skatina oksidacinį stresą.
Infraraudonieji spinduliai (nuo 780 nm)
Juos jaučiame kaip šilumą.
Prasiskverbia giliausiai ir kelia odos temperatūrą.
Skatina fermentų, kurie ardo kolageną ir elastiną, veiklą.
Skatina oksidacinį stresą.
UVC spinduliai (100–280 nm) žemės nepasiekia, nes juos sulaiko atmosfera.
Kaip saugoti odą: praktiniai patarimai
Apsaugą nuo saulės naudokite kasdien, ne tik vasarą. Rinkitės plataus spektro priemonę, saugančią nuo UVA ir UVB. Jei esate linkę į dėmes, ieškokite apsaugos ir nuo matomos šviesos: tokios priemonės dažnai būna su pigmentais (spalvotos).
Tepkite pakartotinai kas 2–3 valandas būdami lauke, taip pat po maudynių ar prakaitavimo.
Nepamirškite stiklo. UVA prasiskverbia pro langus, todėl apsauga reikalinga ir vairuojant ar dirbant prie lango.
Naudokite antioksidantus. Vitaminas C, vitaminas E, ferulo rūgštis ir kiti antioksidantai odos priežiūroje padeda odai atlaikyti oksidacinį stresą.
Venkite saulės vidurdienį, dėvėkite kepurę su plačiais kraštais ir akinius nuo saulės.
Po procedūrų saugokitės ypač kruopščiai. Po pilingų ar lazerio oda jautresnė ir lengviau pigmentuojasi.
Pasirūpinkite įpročiais. Miegas, visavertė mityba ir nerūkymas lėtina odos senėjimą.
Kada kreiptis į specialistą:
Skirtingos dėmės reikalauja skirtingo požiūrio. Tai, kas tinka strazdanoms, gali netikti melasmai. Kosmetologas įvertins odą, padės nustatyti dėmių tipą ir parinks tinkamą namų priežiūrą bei procedūras.
Svarbu: jei pastebėjote naują, greitai didėjančią, formą ar spalvą keičiančią, niežtinčią ar kraujuojančią dėmę ar apgamą, būtinai pasitarkite su gydytoju dermatologu.
Norite sužinoti, kokia priežiūra tinka jūsų odai? REGISTRUOKITĖS KONSULTACIJAI
